Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse yra priimamos šios bioskaidžios atliekos:
🍃 želdynų karpymo atliekos, nukritę lapai, nupjauta žolė,
🌻 gėlės, piktžolės,
🍎 vaisių, daržovių atliekos,
🌳 medžio žievė, smulkios medžių ir krūmų šakos, pjuvenos, drožlės, skiedros,
Aikštelę rasite adresu: Agarinio g. 15, Ignalinos m., tel. +37065098368

Aikštelės darbo laikas:
II – V – nuo 9 val. iki 18 val. (pietūs nuo 12 val. iki 13 val.)
VI – nuo 8 val. iki 17 val. (pietūs nuo 13 val. iki 14 val.)

Sekmadienį ir pirmadienį NEDIRBA.

SODO IR DARŽO ATLIEKŲ KOMPOSTAVIMAS INDIVIDUALIOSE VALDOSE

REKOMENDACIJOS

 
Kiekvienas žemės savininkas iš sodo ir daržo atliekų nesunkiai gali pasigaminti vertingo komposto. Kai atliekos sukraunamos į krūvą, kurioje pakankamai deguonies ir drėgmės bei tinkama temperatūra, veikiama mikroorganizmų žalioji masė yra. Pridėjus mineralinių trąšų, gaunamas vertingas kompostas, tinkantis gėlėms ir daržovėms auginti.

KĄ KOMPOSTUOTI ?

Galima kompostuoti daržovių atliekas, lukštus, kevalus, gėles, vaisius, kavos ir arbatos tirščius, įskaitant filtrus, naminių gyvūnų (triušių, vištų ir kt.) išmatas, lapus, smulkias šakas.

Nepatartina kompostuoti piktžolių su sėklomis, kurios gali išlikti ir subrendusiame komposte. Paskleidus tokį kompostą dirvoje, ji užteršiama.

Negalima kompostuoti skerdienos atliekų, mėsos ir žuvies gabaliukų, virtų daržovių. Šios atliekos privilioja žiurkes ir skleidžia nemalonų kvapą.

KADA PRADĖTI KOMPOSTUOTI?

Geriausia pradėti kompostuoti pavasarį arba vasaros pabaigoje – rugpjūčio ar rugsėjo mėnesiais.

 

KUR KOMPOSTUOTI

Kompostavimo vieta parenkama nuošalesnėje sklypo vietoje, geriau nedideliame šešėlyje, kad neišdžiūtų.

Kompostuoti rekomenduojama:

  • ant žemės paruoštoje vietoje,
  • specialiuose konteineriuose.

Kompostuojant ant žemės, rekomenduojama lygioje vietoje paruošti aikštelę, (5,5 x 1,5 m), kurioje tilptų 3 krūvos (kiekviena 1,5 x 1,5 m su 50 cm tarpais). Pirmais metais ruošiama viena krūva, antrais – antra, trečiais – trečia. Ruošiant trečią, pirmoji jau tinkama naudoti.

Kompostuojant ant žemės, kompostas ilgiau bręsta (1-2 metus), sunkiau palaikyti tvarką.

Kompostuoti specialiuose konteineriuose yra patogiau, nes užimama mažiau vietos, greičiau pakyla kompostuojamoms medžiagoms irti reikalinga temperatūra, geriau išsilaiko drėgmė ir kompostas greičiau subręsta ( iki 1 metų ). Be to, tokius konteinerius lengviau prižiūrėti ir palaikyti tvarką.

 

KAIP KOMPOSTUOTI?

Temperatūra ir vėdinimas

Numatytoje kompostavimo vietoje ant pagrindo paklojamas augalinės kilmės medžiagų (piktžolių, popieriaus, šakelių) 15-20 cm sluoksnis arba padedama plytų. Tai pagerina oro cirkuliaciją ir drenažą komposto krūvoje.

Norint paruošti gerą kompostą, būtina palaikyti bent 50° C temperatūrą. Esant tokiai temperatūrai sunyksta piktžolių sėklos. Taip pat būtina, kad į komposto krūvą patektų daugiau deguonies. Todėl reikia dažniau ją maišyti, kraunant per daug nespausti. Kita vertus, nederėtų krauti per laisvai, nes jis išdžius.

Per aukšta temperatūra

Pakilus komposto krūvoje temperatūrai per 70° C, sumažėja komposte esančių maistingų medžiagų kiekis. Kad taip neatsitiktų, reikia kompostą laistyti arba maišyti (vartyti).

Per žema temperatūra

Jei temperatūra krūvoje nekyla, gali būti, jog yra per sausa arba per daug drėgmės. Jei yra per sausa, kompostą reikia palaistyti. Jei per drėgna, pavartyti, pridėti sausesnių medžiagų.

Drėgmė

Drėgmė komposto krūvoje turi būti 50-60% . Kompostuojama medžiaga turi būti panaši į išspaustą kempinę – ji nėra sausa, bet iš jos neišspausi daugiau vandens. Tokia drėgmė turi būti palaikoma visą laiką.

Komposto vartymas

Temperatūra pasiekusi aukščiausią laipsnį, per kitas 4-5 savaites mažėja. Šiuo laikotarpiu patartina kompostą apvartyti, kad jis prisisotintų deguonies, kuris skatina augalinių medžiagų irimą. Kai temperatūra nustoja kilti, kompostą reikia palikti dar dviems mėnesiams, kad viskas perpūtų. Subrendęs kompostas yra birus, tamsios, beveik juodos, spalvos ir kvepia miško žeme.

Papildomas tręšimas

Lapų ir žolės komposte pakanka azoto, bet trūksta fosforo ir kalio. Todėl papildomai galima įdėti šių elementų turinčių medžiagų.

Sijojimas

Subrendęs kompostas sijojamas per retą tinklą (angos 1-2,5 cm.), kad atsiskirtų šakutės, akmenukai ir kitos priemaišos. Visos atsijotos tinkamos priemaišos gali būti panaudotos kitam kompostui ruošti.

Panaudojimas

Kompostą galima paskleisti tiesiog dirvos paviršiuje ar įkasti į dirvą, taip pat galima naudoti kambarinėms gėlėms auginti.

Apsauga nuo kenkėjų ir infekcijos

Siekiant apsaugoti kompostą nuo infekcijos, būtina sunaikinti (geriausia sudeginti) ligotas ir kenkėjų pažeistas atliekas ir naudoti visiškai perpūvusį kompostą. Nevisiškai supuvęs kompostas privilioja šimtakojus, kurie vėliau padarys žalos grauždami braškes, bulves, pupas ir žirnius.

KOMPOSTO KONTEINERIO KONSTRAVIMAS

Konteinerį lengva sukonstruoti iš vielos tinklo ar iš medienos. Vielos tinklas turi būti 90 cm aukščio, kampuose pritvirtintas prie sunkių strypų ar kampuočių. Konstruojant medinį konteinerį, reikėtų laikytis šių patarimų:

  • Patogiau įrengti dviejų dalių konteinerį. Viename iš jų subrendęs kompostas gali būti naudojamas ir tuo pat metu antrajame kaupiamos medžiagos naujam kompostui.
  • Priekinės konteinerio sienelės turėtų būti pakeliamos ir turėtų laisvai slankioti įpjovomis aukštyn žemyn. Taip konteinerį įrengus, susislėgusį kompostą lengviau vartyti ar išimti.
  • Konteinerį geriau konstruoti iš specialiai paruoštos puvimui atsparios medienos. Ruošiant medieną, išgręžti reikiamas skyles, kad surenkant konteinerį netrūkinėtų mediena.
  • Surenkant konteinerį, tarp lentų išlaikyti 29 mm tarpus. Toks atstumas užtikrina deguonies patekimą į kompostą. Norint tokį tarpą išlaikyti, reikia priekinėje slankiojamojoje sienelėje, prie kiekvienos lentos galų apatinės dalies pritvirtinti po stačiakampį blokelį. Tada deguonis pateks ir per priekinę sienelę.
  • Kad deguonis patektų ir iš apačios, konteinerio apačioje plytas sudėti statmenai.

 

Šio tinklapio adresas:
http://aplinka.kaunas.lt/?pg=&lang=1