Gali pasirodyti, kad rūšiuoti nėra prasmės – kartais atrodo, kad vienas žmogus nieko pakeisti negali. Tačiau kiekvieno indėlis yra labai svarbus!
Pirmiausiai, rūšiuodami taupome išteklius. Medžiagos, iš kurių yra pagamintos pakuotės, perdirbimo metu naudojamos kaip žaliavos, tad rūšiuodami taupome nuolat senkančius neatsinaujinančius išteklius. Pavyzdžiui, perdirbant popierines pakuotes, per metus galima išsaugoti apie milijoną medžių, kurie yra iškertami popieriui gaminti.
Rūšiuojant ženkliai mažinamas kenksmingų dujų, išsiskiriančių atliekoms yrant sąvartynuose kiekis. Dėl to mažėja ir oro, kuriuo kvėpuojame, užterštumas. Perdirbant popierių oro tarša sumažinama apie 70 proc. Žinoma, kartu mažiname ir sąvartynus – mažėja jam reikalingo ploto plėtra. Išmestos pakuočių atliekos sąvartyne gali irti net iki 500 metų
Rūšiuodami ir leisdami perdirbti atliekas sutaupote daugybę energijos, kuri būtų naudojama naujų pakuočių gamybai. Pasak „Žaliojo taško“ atstovų, vien perdirbant gėrimų skardines sutaupoma iki 95% energijos.
Lietuvoje per metus kiekvienas žmogus galėtų išrūšiuoti apie 60,5 kg pakuočių atliekų. Nors tai atrodo nedaug, tačiau pakuotės yra labai lengvos ir užima daug vietos. Pavyzdžiui, konteineryje jos gali užimti net iki 80 proc. tūrio.
Vis dėlto skaičiuojama, kad vienas lietuvis per metus išrūšiuoja tik apie 10 kg atliekų.