2021 m. gegužės 25-26 d. SĮ „Kompata“ organizavo antrinių žaliavų, surenkamų iš individualaus naudojimo konteinerių, sudėties patikrinimą, kuriame dalyvavo organizacijų, kompensuojančių antrinių žaliavų surinkimo ir tvarkymo išlaidas (VšĮ „Žaliasis taškas“, VšĮ „Gamtos ateitis“ ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“), atstovai.
Gegužės 25 d., kaip numatyta grafike, buvo renkamos antrinės žaliavos Ignalinos miesto Vilniaus-Budrių-Ažušilės g. kvartale ir Vidiškių seniūnijoje. Džiugu, kad nors gyventojai nebuvo apie patikrinimą iš anksto informuoti, beveik visi, kas turi rūšiavimo konteinerius, buvo išstūmę juos ištuštinimui. Atliekų surinkimą stebėjusių organizacijų atstovus tai nustebino – daug visokių atvejų jie yra matę įvairiose Lietuvos vietovėse. Stebėtojai taipogi gyrė SĮ „Kompata“ darbuotojų, tuštinančių konteinerius darbą – kad dirba greitai, švariai ir kad netuština tų konteinerių, kuriuose akivaizdžiai matosi, kad atliekos yra išrūšiuotos netinkamai. Tokiu atveju po neištuštinto konteinerio dangčiu būna paliekamas informacinis lapelis, kuriame atliekų turėtojas yra informuojamas, kad konteineris buvo neištuštintas, nes jame sukauptos antrinės žaliavos nėra atskirtos nuo mišrių komunalinių atliekų. Tokia „auklėjamoji priemonė“ ne visiems patinka, bet ji yra veiksminga. Atliekų turėtojas, kurio konteineris vieną kartą nebūna ištuštintas, pasidomi giliau, kaip reikia teisingai rūšiuoti ir kitą kartą šalindamas atliekas pagalvoja, į kurį konteinerį jas reikia mesti.
Apvažiavus visą dienos maršrutą, šiukšliavežė su surinktomis antrinėmis žaliavomis (iš viso 3,24 t) buvo užplombuota ir kitą dieną ja atliekos buvo išvežtos į Panevėžį, kur pagrindiniame atliekų rūšiuotojo UAB „Ekobazė“ padalinyje stebėtojų akivaizdoje jos buvo išrūšiuotos. Atliekų rūšiavime dalyvavo SĮ „Kompata“, VšĮ „Žaliasis taškas“, VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos SKIA atstovai. Šio patikrinimo tikslas buvo išsiaiškinti, kokia yra tikroji Ignalinos savivaldybėje surenkamų atliekų sudėtis.
Įdomu buvo realiai pamatyti, kokiu būdu antrinės žaliavos yra rūšiuojamos, kokiai kategorijai priskiriamos vienos ar kitos atliekos, kokios atliekos priskiriamos prie tokių, kurios netinkamos nei perdirbti nei sudeginti ir keliauja ten pat kur ir nerūšiuotos atliekos iš mišrių komunalinių atliekų konteinerių – į sąvartyną.
Nors pasvertos ir išpiltos atliekos keliauja konvejeriais, tačiau jų rūšiavimas didžiąja dalimi vyksta rankiniu būdu: atliekų rūšiavimo įmonėje dirbantys žmonės rankiniu būdu jas ima nuo konvejerio ir skirsto į kategorijas. Daugiausia – 20,62 proc. visų atliekų rasta plastikinių pakuotės atliekų, kurios yra antrinė žaliava, tačiau perdirbimui netinkama – toks plastikas yra panaudojamas energijai gauti (sudeginamas) – tai ploni celofaniniai maišeliai, indeliai nuo jogurto, aliejaus, kitų produktų – pagrinde tie, kurie yra užteršti maisto atliekomis, taipogi prekybos centrų prekiniai maišai. Kitos kategorijos antrinių žaliavų, kurios yra tinkamos perdirbti pakuotės atliekos yra: plastikinės pakuotės atliekos (sudaro apie 9,96 proc. visų atliekų), PET – 100 proc. perdirbamas plastikas (2,57 proc.), popieriaus ir kartono pakuotės atliekos (7,43 proc.), mišrios popieriaus atliekos (vadinama makulatūra, 7,85 proc.), kombinuotos pakuotės atliekos (kai pakuotę sudaro popieriaus, plastiko, kartais folijos mišinys, 3,06 proc.), metalinės pakuotės atliekos (4,86 proc.). Taigi, iš visų per vieną dieną surinktų ir patikrinimui išvežtų atliekų teisingai išrūšiuota buvo 57,93 proc. Nors į popieriui, plastikui ir metalui skirtus konteinerius stiklą mesti yra draudžiama. Patikrinimo metu atliekose rasta ir 3,94 proc. stiklo. Visiškai netinkamos nei perdirbti nei energijai gauti skirtos atliekos sudarė 38,13 proc. Tai įvairios rūšiavimo atliekos: tekstilė, batai, namų apyvokos daiktai, žaislai, laistymo žarnos, panaudotas tualetinis popierius, popierinės servetėlės (dėmesio: nors tai popierinis gaminys, bet po panaudojimo jis nėra antrinė žaliava!), higieniniai paketai, sauskelnės, statybinių medžiagų atliekos, smėlis, cemento liekanos ir t.t. Reikia pažymėti, kad antrinės žaliavos (tinkamos perdirbimui ir tos, kurios deginamos) yra labai lengvos. Pažiūrėjus, jų yra didžioji dauguma. Rūšiavimo atliekos, kurios galiausia vis tiek yra vežamos į sąvartyną yra daug sunkesnės ir, nors vizualiai žiūrint jų nėra daug, jos sudaro didelę dalį rūšiuojamų atliekų svorio.
Palyginus mūsų atliekų sudėties patikrinimo rezultatus su kitose Lietuvos savivaldybėse pastaraisiais metais surinktų antrinių žaliavų patikros rezultatais matyti, kad mūsų savivaldybės gyventojai rūšiuoja panašiai kaip kitų savivaldybių – nei ženkliai geriau, nei ženkliai blogiau. Tačiau tobulėti tikrai yra kur.
