Keli patarimai dėl popieriaus atliekų rūšiavimo.
Svarbu paminėti, kad kuo teisingiau gyventojai rūšiuos popieriaus atliekas jau pirmajame jų surinkimo etape, į šalia namų pastatytus specialius konteinerius, tuo daugiau jo bus galima panaudoti dar kartą. Kaip žinia, popieriaus pluoštą įmanoma perdirbti iki septynių kartų. Netinkamos atliekos yra deginamos ir naudojamos energijai gaminti. Skaičiuojama, kad gaminant pakuotes iš perdirbto popieriaus pluošto reikia iki 40 procentų mažiau energijos nei pakuotėms, kuriamoms iš pirminės žaliavos. Statistiniai duomenys rodo, kad šiandien pasaulyje surenkama ir antrinėmis žaliavomis tampa tik vidutiniškai pusė popieriaus ir kartono atliekų – iš 85 mln. t perdirbama apie 44 mln. t, tad tobulėti dar turime kur.
Kartoninių dėžių rūšiavimas – vis dar „misija neįmanoma“?
Rūšiuojant kartonines dėžes svarbiausia prisiminti vieną dalyką: prieš išmesdami tokią pakuotę į rūšiavimo konteinerį, suplėšykite arba supjaustykite ją, kad konteinerio talpa būtų išnaudota kuo efektyviau. Jeigu tiesiog suspausite, sulankstysite ir išmesite dėžę, ji labai greitai atgaus savo pirminę formą ir užims daugiau vietos. Ši taisyklė galioja ir didesnio formato, ir nedidelėms kartono pakuotėms.
Dar blogesnis sprendimas – pastatyti kartonines (dažniausiai – didelių gabaritų) dėžes šalia konteinerių, net ir tada, jei žinote, kad šiandien yra šių pakuočių surinkimo grafikas. Drėgmės prikaupusį, išteptą kartoną yra sudėtingiau perdirbti arba tai tampa visai neįmanoma.
Beje, palikę stambias kartono pakuotes prie bendrojo naudojimo konteinerių, galite suklaidinti kitus gyventojus: dalis jų, tikėtina, manys, kad šioms atliekoms skirtas konteineris jau yra pilnas, tad atneštas šiukšles gali padėti šalia jo ar išmesti į bendrąją komunalinėms atliekoms skirtą talpą – mišriomis atliekomis užteršta popierinė pakuotė nebegalės būti naudojama dar kartą. Be to, toks atliekų palikimas šalia konteinerių ne tik atrodo neestetiškai, bet gali jums užtraukti ir baudą – mieste įrengta jau ne viena stebėjimo kamera.
Suprantama, kad dideles (ypač tas, į kurias pakuojami baldai, buitinė technika ir kt.) pakuotes paruošti rūšiavimui (suplėšyti, supjaustyti) užtrunka laiko, bet visada yra kitas sprendimas: tokias dėžes galima patiems nuvežti į arčiausiai esančią stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelę ar pristatyti atliekų tvarkytojui. Sakote: reikės vežti? Taip, reikės, tačiau tada neteks pakuočių smulkiai plėšyti ar pjaustyti, užteks tik sulenkti arba suspausti. Be to, vykdami ten, galėsite atvežti nebenaudojamą baldą ar buitinės technikos prietaisą.
Paprasta rūšiavimo taisyklė: kiemuose rūšiuojame ir išmetame tik lengvai pro konteinerio angą/ į konteinerį telpančius daiktus.
Testas patikrinti: į kurį konteinerį mesite „Tetra Pak“ pakuotę?
Tai yra pats paprasčiausias klausimas, į kurį sulaukę atsakymo suprasite, ar žmogus bent truputį domisi atliekų rūšiavimu, ar viską meta intuityviai spręsdamas, iš ko pagaminta pakuotė. Tiesa ta, kad nemaža dalis žmonių vis dar mano, kad „Tetra Pak“ (nuo sulčių, pieno, kefyro) pakuočių atliekas reikia mesti į popieriui skirtus rūšiavimo konteinerius, nes tai, neva, – kartonas. Taip, tai yra kartonas, bet pakuotė susideda iš kelių – popieriaus, plastiko ir metalo folijos – sluoksnių, saugiai laikančių skystį pakuotės viduje. Iš tokių medžiagų yra pagaminti ir išsinešti skirtos kavos, arbatos puodeliai. Nors plastikas sudaro mažą „Tetra Pak’ų“ dalį, jų negalima perdirbti kartu su popierinėmis pakuotėmis. Šios atliekos turi būti metamos į geltonuosius plastiko ir pakuočių atliekoms skirtus rūšiavimo konteinerius, kad galėtų būti perdirbtos specialiu būdu ir toliau naudojamos.
Plastiku dengtas popierius lengvai atpažįstamas iš popierinio paviršiaus ir slidžios vidinės pusės – jis netirpsta vandenyje. Norėdami įsitikinti, galite pabandyti plėšti. Jei plyšta sunkiai, vadinasi, popierius turi priemaišų. Šias pakuotes priskiriame kombinuotoms, kitaip dar vadinamoms daugiasluoksnėms pakuotėms, tad jas reikia mesti į plastikui skirtus atliekų rūšiavimo konteinerius.
Išsineštinio maisto kartoninės dėžutės – netinkamos perdirbti.
Turbūt dažniausiai taip nutinka su picų, mėsainių dėžutėmis, kuriose likę maisto: riebalai užteršia pakuotę ir padaro ją nebetinkamą perdirbti. Jei suvalgius maistą dėžutė lieka švari, tada galima ją mesti į  popieriui skirtą konteinerį. Jei, visgi, yra ištepta, nuplėškite viršutinę dėžutės dalį (tik švarią) ir meskite ją į rūšiavimo konteinerį, o apatinę – į mišrių atliekų konteinerį.
Kažkuo kitu suteptas popierius
Išrūšiuotos popieriaus atliekos privalo būti švarios, neužterštos kitomis medžiagomis, sausos. Dėl šios priežasties, perdirbti netinka ir popierius, tapetai, užteršti tepalais, dažais, alyva, betonu ar kitomis statybinėmis medžiagomis.
Gaištamas laikas, kai to daryti nereikėtų
Svarbu prisiminti, kad išmetant įvairius prirašytus sąsiuvinius sąvaržėlių išsegti nereikia; ant popieriaus ir kartoninių dėžių gali būti palikta lipni juostelė.
Ypač uolūs rūšiuotojai domisi, kur mesti saldainių popieriukus, pirkinių kvitus, vokus su burbuline plėvele
Vokai, iš vidaus dengti burbuline plėvele, priskiriami kombinuotoms pakuotėms – juos meskite į plastiko atliekoms skirtą konteinerį. Arba jei atskirsite medžiagas, tada popierių – į popieriui skirtą konteinerį, plastiką – į plastiko atliekoms skirtą konteinerį.
Nors plastikas sudaro mažą saldainių popierėlių pakuotė dalį, jų negalima perdirbti kartu su popierinių pakuočių atliekomis. Šias pakuotes, pagamintas iš plastiku dengto popieriaus ir turinčias slidžią vidinę pusę, priskiriame kombinuotoms pakuotėms, tad jas reikia mesti į plastikui skirtą atliekų rūšiavimo konteinerį.
Pirkinių kvitus / čekius meskite į mišrių komunalinių atliekų, ne rūšiavimo, konteinerius. Visų pirma, tai nėra pakuotės. Antra, daliai kasos juostų pagaminti naudojamas termopopierius – jis nėra perdirbamas.
Visada įvertinkite prieš išmesdami popieriaus atliekas, ar tikrai rankose laikote švarų popierių, ar popierių su galimomis priemaišomis
Paprastas pavyzdys – knyga kietu viršeliu. Turbūt jums  kyla klausimų: „kodėl, jei knygos viršelis yra kartoninis, jis yra neperdirbamas? Kodėl reikia jį atskirti ir mesti į mišrių atliekų konteinerį?“. Vis dėlto, tokius kietus viršelius perdirbti yra gana sudėtinga: neretai jie yra laminuoti, impregnuoti, klijuoti, tad dėl perdirbimo sunkumų juos naudingiau sudeginti išgaunant energiją. Todėl jei knygos turi kietą viršelį, rekomenduojame jį atskirti ir mesti į mišrių (komunalinių) atliekų konteinerį.
Ne paslaptis, kad ypač senyvo amžiaus žmonės yra linkę atliekas deginti krosnyse, bet ne visų knygų viršeliai tiktų būti taip sunaikinti dėl aukščiau išvardintų priežasčių ir esančių cheminių, galimai kenksmingų, priemaišų. Degant šioms medžiagoms susidaro įvairūs kancerogeniniai, aplinkai ir žmonių sveikatai neigiamą poveikį turintys, junginiai.
Lyg popierius – bet ne popierius
Kokios atliekos, intuityviai priskiriamos popieriui, visgi netinkamos rūšiuoti ir mesti į šių atliekų konteinerį? Dažniausiai pasitaikanti klaida: į popieriaus-kartono atliekoms skirtus konteinerius metamas tualetinis popierius, popieriniai rankšluosčiai, servetėlės, kepimo popierius. Išvardytos atliekos yra neperdirbamos, jos turi būti rūšiuojamos kartu su mišriomis atliekomis. Taip pat į popieriaus atliekoms skirtus konteinerius negalima mesti: supelijusio, drėgno popieriaus, kartono; riebalais ir / ar maisto likučiais užteršto popieriaus ir kartono; kalkinio popieriaus; laminuoto popieriaus; popieriaus, dengto plastiku, folija.

Ką dar reikėtų atsiminti prieš išmetant popieriaus atliekas?

Atminkite, kad neištuštintos nuo maisto likučių pakuotės, neišimti pakuočių įdėklai, kaip, pavyzdžiui, polietileno plėvelė ar putų polistirolas – užteršia rūšiuojamųjų atliekų srautą. Gali būti ir taip, kad tokios atliekos nebus surinktos tvarkytojų – gausite žinutę apie tai, kad šias atliekas būtina tvarkingai perrūšiuoti.
Kur nukeliauja jūsų sukauptos popierinių pakuočių atliekos?
Iš jūsų namų surinktos popierinių pakuočių atliekos, pagal šalyje nustatytą tvarką, yra vežamos į antrinių žaliavų perrūšiavimo bazę. Ten, naudojant rūšiavimo įrenginius, grupuojamos,, tada supresuojamos ir atiduodamos perdirbimo įmonėms. Po šio pakartotinio rūšiavimo netinkamos perdirbti atliekos naudojamos energijai gaminti.
Popieriaus perdirbimo gamyklose pakuočių atliekos plaunamos vandeniu ir įvairiomis cheminėmis priemonėmis, kad atsiskirtų popieriaus pluoštas. Vėliau sijojamos, kad būtų pašalintas rašalas ir kiti dažai, likusi plastikinė plėvelė, sąvaržėlės, klijai ir kiti nereikalingi kieti likučiai. Po valymo iš likusio pluošto šalinamas vanduo, formuojami ir presuojami lakštai, perdirbtas popierius vyniojamas ir kaitinamas, kad būtų pasiektas tinkamas storis.
Perdirbtas popierius suvyniojamas į didžiulius ritinius prieš supjaustant ir išsiunčiant naujus popieriaus gaminius, įskaitant kartoną, laikraščius ir rašomąjį popierių. Jis taip pat gali būti naudojamas tokių prekių gamybai, kaip popieriniai maišai, kartoninės dėžės, gofruotas kartonas, popierinės servetėlės, popieriniai rankšluosčiai, perdirbtas popierius, tualetinis popierius ir kiti popieriaus gaminiai.
Popieriaus atliekų konteineriai visada puikiai tiks jūsų sukauptoms: popierinėms ir kartoninėms maisto produktų pakuotėms; kartoninėms dėžėms ir pakavimo popieriui; laikraščiams ir žurnalams; skrajutėms; lankstinukams; rašomajam popieriui; dovanų maišeliams, dėžutėms; knygoms; visų rūšių kartonui.
Rūšiuoti – svarbu! Netinkamas pakuočių atliekų rūšiavimas, išmetant jas į ne jų surinkimui skirtus rūšiavimo konteinerius, apsunkina procesą.
Rūšiavimo konteineriai yra skirti pakuotėms (išimtis – laikraščiai, žurnalai, skrajutės, knygos). Tad prieš mesdami į rūšiavimo konteinerį vieną ar kitą atlieką, pagalvokite: ar tai tikrai atlieka, į kurią buvo kažkas supakuota?
Rūšiavimas neišspręs visų klimato problemų, bet tai padės išspręsti kitą – gamtos išteklių naudojimo (šiuo atveju – medienos) – opų klausimą. Kai žinome pagrindines rūšiavimo taisykles, ilgainiui tai tampa įprasta veikla mūsų kasdienybėje, neužimančia daug laiko ir prasminga.
Daugiau informacijos apie pakuočių atliekų rūšiavimą rasite https://gamtosateitis.lt/apie-rusiavima/rusiuokime/

Plastikas – tai populiari ir labai universali medžiaga, iš kurios pagamintus daiktus naudojame kasdien. Tačiau rinkdamiesi kuo daugiau perdirbto plastiko galime ne tik mažinti poreikį kurti naują, bet ir tausoti neatsinaujinantį iškastinį kurą (naftą), mažinti naujo plastiko gamybai reikalingas energijos sąnaudas ir sumažinti į atmosferą išmetamų dujų, pavyzdžiui, anglies dioksido, kiekį.
Ši medžiaga, nors ir neatsiejama nuo mūsų kasdienybės bei palengvinanti buitį, palieka didžiulį pėdsaką gamtoje. Neperdirbamas plastikas suyra ypač lėtai: gali prireikti net iki 1000 m. Be to, plastikinis gaminys niekada neišnyksta iki galo, tik virsta į mikroplastiką, vėliau suyrantį į dar mažesnes daleles – nanoplastiką. Sunku patikėti, bet vartodami maistą iš plastikinių pakuočių per metus galime savo skrandį užteršti daugiau nei 200 g mikroplastiko.
Kalbant apie siekį perdirbti kuo daugiau plastikinių pakuočių, šio tikslo poreikį ir mastą įsivaizduoti gali būti lengviau žinant statistinių duomenų:
9 mlrd. t – tiek plastiko pagaminta nuo 1950 m. pasaulyje. Tik 9 % visos šios medžiagos buvo iki šiol perdirbta;
Iš likusios neperdirbtos dalies 19 % plastiko sudeginta, beveik 50 % pateko į sanitarinius sąvartynus, o 22 % – išmesta į nekontroliuojamus sąvartynus arba pateko į aplinką;
Pasak mokslininkų, beveik 80 % viso žmonijos kada nors pagaminto plastiko vis dar yra aplinkoje ar sąvartynuose – perdirbta šiek tiek mažiau nei dešimtadalis;
Daugiau nei pusė visų plastiko gaminių vis dar yra vienkartinio naudojimo;
Apie 8 milijonai tonų plastiko kasmet patenka į pasaulio vandenynus;
Plastiko gaminių pasaulyje yra tiek, kad iš jų pagamintos plėvelės užtektų apvynioti visą Žemę net 6 kartus;
Tik nuo 2008 – 2009 m. Lietuvoje prasidėjo realus pokytis atliekų rūšiavimo srityje. Kai pasaulyje (pvz., Kanadoje) rūšiavimo konteineriai plastikui ir kitoms atliekoms datuojami jau nuo 1983 m. ir anksčiau, o popieriaus rūšiavimo apraiškų galima rasti 1031 m. Japonijoje.
Remiantis Eurostat duomenimis, 2020 m. vienas ES pilietis sugeneravo vidutiniškai 34,6 kg plastiko atliekų, iš kurių tik 13 kg buvo perdirbta. Nuo 2010 m. iki 2020 m. šis skaičius išaugo net 23 % (+6,5kg);
56 % – tiek sugeneruotų plastiko atliekų buvo perdirbta Lietuvoje. Bendras ES perdirbtų plastiko atliekų vidurkis 2020 m. siekė 38 % (2020 m. Eurostat duomenys).
Didžiausia aplinkosaugos problema – vienkartinis plastikas
Didžioji dalis visuomenės į šį klausimą žvelgia savaip. Vienkartiniai gaminiai dalies vartotojų yra vertinami prastai pirmiausia dėl to, kad yra naudojami labai trumpai: vos tik panaudoti minimaliam patogumui sukurti – ypač kalbant apie įvairias pakuotes – išmetami beveik nauji. Tačiau didžiausia bėda yra ta, kad tokiems produktams gaminti sunaudotas plastikas apskritai nėra perdirbamas: plastikiniai maišeliai vengtini ir šalinami iš rūšiavimo linijų, nes juos sunku apdoroti, jie užkemša perdirbimo centrų įrangą, lėtina perdirbimo procesą. Dėl to absoliuti dauguma plastikinių maišelių, įskaitant įvairias pakuotes ir burbulinę plėvelę, perrūšiavus visą surinktą plastiko atliekų srautą, keliauja į mišrių atliekų sąvartynus arba yra deginami.
Šiai problemai spręsti ES ir kitų šalių reikalavimu vis labiau griežtinamas plastiko vartojimas, atsisakant dalies gaminių iš šio plastiko ir reguliuojant plastikinių gaminių sudėtį. Reikalaujama, kad plastikiniuose gaminiuose būtų vis daugiau perdirbtų ir perdirbti tinkamų polimerų. Tai reiškia, kad ilgainiui vienkartinį plastiką vis labiau iš rinkos stums perdirbamas plastikas. Toks sprendimas priimtas reaguojant į besikeičiančius įstatymus ir kartu – keičiantis maisto ir gėrimų pakuočių gamintojų sąmoningumui.  Vis daugiau jų pertvarko savo veiklą ir naudoja daugiau pakuočių, kurios gali būti 100 % perdirbamos.
Iš perdirbto plastiko gali būti kuriama plati gaminių pasiūla, įskaitant: gėrimų buteliai ir padėklai maistui; poliesterio audinys drabužiams; šiukšlių konteineriai ir maisto dėžės; šiukšlių maišai ir krepšiai; vamzdžiai; pakavimo juostos, užpildai; automobilių ratlankiai ir buferiai; drėgmei, vandeniui atsparios membranos; daugkartinio naudojimo dėžės ir padėklai; vazonai, sėklų padėklai, laistytuvai ir kt.
Perdirbti netinkamos atliekos yra vežamos į kogeneracines elektrines – ten iš jų gaminama elektros ir šilumos energija. Pavojingos atliekos bei tos, kurių niekaip kitaip negalima panaudoti, keliauja į sąvartynus.
Ką mesti į plastikui skirtus konteinerius?
Į plastiko atliekų konteinerį galima mesti: plastikinius butelius, „Tetra Pak”, „Elopak“ (nuo sulčių, pieno) ir kitas daugiasluoksnes pakuotes, taip pat plastikines maisto pakuotes; dėžutes ir indelius, tuščią buitinių valymo priemonių tarą, polietileno maišelius ir plėvelę, saldainių, traškučių ar kitų produktų plastikines pakuotes bei kitus plastikinius įpakavimus, kuriuose yra įspausti PET, HDPE, LDPE, PP ar PS ženklai.
Pradedant rūšiuoti, visada svarbu apsižvalgyti, kokia rūšiavimo konteinerių infrastruktūra yra arčiausiai jūsų namų. Pavyzdžiui, stiklas visuomet metamas į atskirą konteinerį, tačiau, priklausomai nuo miesto ar net rajono, popierių, plastiką, metalą daug kur galima mesti į tą patį konteinerį. Tad kartu su plastiku į vieną talpą gali keliauti ir metalinės pakuotės: metaliniai dangteliai, gėrimų ir konservų skardinės, kitos smulkios atliekos iš metalo.
Rūšiuojant svarbu žinoti:
Jeigu plastikinėse pakuotėse yra likę skysčio ar kitų medžiagų, galinčių suteršti kitas atliekas, tokie likučiai turi būti išpilami.
Išmetamas pakuotes rekomenduojama išskalauti. Siekti labai aukšto švaros lygio ar sausinti pakuočių nebūtina. Perdirbamas plastikas gamyklose paprastai yra plaunamas, bet mūsų atsakomybė – pašalinti maisto ir skysčių likučius, kad nebūtų suteptos kitos pakuotės.
Visos perdirbamos plastikinės pakuotės yra pažymėtos perdirbimo simboliu. Dažniausiai tai būna vienas iš šių ženklų: PET, HDPE, LDPE, PP.
Plastikinių pakuočių į rūšiavimo konteinerį tilps gerokai daugiau, jeigu prieš išmetant jos bus suspaudžiamos.
Ko nemesti į plastikui skirtus konteinerius?
Į šiuos konteinerius negalima mesti medicininių atliekų, švirkštų, higienos reikmenų, dantų šepetėlių, skutimosi peiliukų, kompaktinių diskų, vaizdo kasečių, fotojuostelių, veido kaukių – tokias šiukšles reikia mesti į buitinių atliekų konteinerius.
Vežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles reikia: tepalo bakelius, indelius nuo dažų, antifrizo pakuotes, smulkią ir stambią elektroninę įrangą, pavojingų medžiagų tarą, žaislus iš plastiko su elektroniniais įtaisais, plastikines dailylentes ar kitas į plastiką panašias remonto atliekas.
Pasibaigusio galiojimo medikamentus turime atiduoti juos surenkančioms vaistinėms.
Užstato sistemoje dalyvaujanti pakuotė turi būti grąžinta į taromatus.
Kartais pamirštama, kad plastiko konteineris yra skirtas būtent pakuotėms rūšiuoti, todėl kiti, nors ir plastikiniai, daiktai neturėtų būti čia metami, nes ne visada galima nustatyti jų sudėtį. Juolab jei pakuotė ar kitoks daiktas yra pagamintas iš kelių rūšių plastiko, dažniausiai jis nebus perdirbamas, nes tai yra labai brangus ir sudėtingas procesas. Tokie plastikiniai gaminiai paprastai yra deginami ir naudojami energijai gauti, nors tai ir mažiau aplinkai draugiškas sprendimas nei perdirbimas.
Kokie yra plastiko perdirbimo procesai?
Gyventojus visuomet domina klausimas: kur iš rūšiavimo konteinerių surinktas plastikas keliauja toliau? Išrūšiuotos ir atliekų vežėjų surinktos plastiko atliekos pirmiausia yra vežamos į pakartotinio rūšiavimo centrus, kad būtų dar kartą perrūšiuotos. Nuo plastikinių pakuočių ir kitų plastiko atliekų rankiniu būdu atskiriamos priemaišos, t. y., tarp minėtų atliekų patekusios kitos medžiagos, pavyzdžiui: popierius, kartonas, metalas, anksčiau tekste išvardyti tolimesnį perdirbimo procesą komplikuojantys plastiko gaminiai, kaip vienkartiniai maišeliai ir kt. Tarp netinkamų tolimesniam perdirbimo procesui elementų patenka ir plastikų atliekos, užterštos riebalais, maisto likučiais ar kitomis pavojingomis medžiagomis. Taigi atliekos išrūšiuojamos ir atskiriamos pagal rūšį, spalvą ir kitus kriterijus.
Tolimesnis perdirbimo etapas – plastiko atliekų smulkinimas. Plastikinių pakuočių ir plastiko atliekos juostiniu konvejeriu transportuojamos į smulkintuvą, kur yra smulkinamos, vėliau – konvejeriu paduodamos į plovimo įrenginius: centrifugą, skirtą labai užterštoms žaliavoms plauti, ir plovimo vonią, kurioje yra nusodinamos sunkesnės už plėvelę ir perdirbti netinkamos atliekos.
Plovimo proceso metu antrinės žaliavos yra plaunamos šaltu vandeniu. Pašalinamos žemės, dulkės bei kitos priemaišos. Išplautas ir išskalautas susmulkintas plastikas yra perduodamas į centrifugą sausinti, ten veikiant išcentrinei jėgai atskiriamas vanduo. Atskyrus vandenį, medžiaga vakuumu keliauja į išcentrinį karšto oro džiovintuvą. Išlydyta, ataušinta, švari ir sausa žaliava siunčiama į granuliavimo sandėlį: čia formuojamos perdirbto plastiko granulės – naujiems gaminiams kurti.
Kad ir kaip būtų, perdirbant visgi mažėja daugelio plastikų kokybė. Plastikas – tai ilgos polimerų grandinės. Perdirbimo metu jos trumpėja, todėl ši medžiaga ilgainiui praranda gerąsias savo savybes: lankstumą, atsparumą aplinkos poveikiui, tvirtumą. Skaičiuojama, kad daugelį plastikų galima perdirbti iki 2 – 3 kartų.
Wishcycling
Šiandien gyvename ypač greito vartojimo kultūroje, tačiau dauguma mūsų vis dar nesusimąsto apie greito vartojimo pasekmes ir jo daromą žalą aplinkai bei organizmams. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad rūpinantis aplinka pirmiausia reikia atsisakyti nebūtinų pakuočių, vienkartinius gaminius keisti ilgaamžiais ir pirmenybę teikti aplinkai draugiškoms alternatyvoms. Kitas žingsnis – išmokti teisingai rūšiuoti. Kodėl „teisingai“? Nes nekreipdami dėmesio į rūšiavimo rekomendacijas ar pagrindines taisykles kai kurie žmonės rūšiuoja tarsi „pusiau“ (šis veiksmas net turi anglišką terminą wishcycling): mano, kad rūšiuoja teisingai, tačiau ne viską padaro gerai iki galo.
Aplinkos tausojimas, švaros palaikymas prasideda nuo suvokimo ir kasdienių įpročių formavimo. Tai tikrai neužima daug laiko, nesudaro jokių papildomų nepatogumų ir juolab – netrukdo gyventi, o gamtai duoda daug naudos.
Geras įprotis – didžiausia mūsų padėka gamtai! Rinkimės atsakingai. Rūšiuokime!

Keli patarimai dėl stiklo ir metalo pakuočių atliekų rūšiavimo
Stiklas yra populiari ir plačiai naudojama žaliava tiek maistui, tiek gėrimams pakuoti bei laikyti, sauganti produktus nuo įvairių išorinių veiksnių.
Stiklo rūšis ir spalva priklauso nuo jo sudėties: pakuotės gali būti skaidrios, žalios, rudos, mėlynos ar kitokių spalvų. Stikliniai įpakavimai pasižymi sandarumu, skaidrumu, nepralaidumu orui (dėl šių savybių yra mėgstami gamintojų), tačiau sveria daugiau ir gabenti juos yra sudėtingiau.
Kodėl reikia perdirbti stiklą?
Rūšiuojant ir perdirbant stiklą yra taupomi gamtos ištekliai, mažinama oro, vandens bei aplinkos tarša ir skatinama aplinką tausojanti žiedinė ekonomika.
Keletas faktų apie stiklo rūšiavimą:
Stiklas yra perdirbamas jau beveik 1700 metų.
Stiklą galima perdirbti ir naudoti neribotą kiekį kartų, neprarandant jo kokybės.
Pakartotinai naudojant stiklą mažėja oro ir vandens tarša:skaičiuojama, kad vandens tarša sumažėja perpus, taikant antrinį stiklo perdirbimą.
Kiekviena tona perdirbto stiklo leidžia sutaupyti daugiau nei toną žaliavų, tokių kaip smėlis, soda, klintis, iš kurių jis yra gaminamas. Šioms medžiagoms išlydyti reikalinga labai aukšta temperatūra, taigi stiklo gamybai sunaudojama itin daug energijos. Tačiau lydant stiklo duženas, o ne pirmines žaliavas, sutaupoma net iki 30 proc. energijos.
Teisingai rūšiuodami ir atiduodami perdirbti stiklo tarą saugome miškus, parkus, paežeres nuo ilgalaikės žalos. Gamtoje paliktos stiklinės pakuotės ir aštrios jų dalys teršia aplinką, kelia pavojų susižeisti ir gyvūnams, ir žmonėms.Taip pat išauga gaisro rizika: šviesos spinduliai, tam tikru kampu patekę ant skaidraus, išlenkto paviršiaus, pavyzdžiui, stiklo šukės, gali įkaitinti sausus lapus, samanas ar žolę iki degimo temperatūros. Paprastai užtenka vienos butelio ar stiklainio šukės, kad saulėtą dieną, ypač per šiltąjį sezoną, miške lengvai įsipliekstų gaisras.
Netinkamai išmestas stiklinis butelis ar kita stiklo pakuotė gamtoje gali irti ilgiau nei 1 mln. metų.
Stiklas Lietuvoje yra perdirbamas šiai žaliavai skirtuose fabrikuose Kaune ir Panevėžyje: taip taupoma energija, mažinama oro tarša ir nereikia skirti lėšų kroviniui vežti į kitas šalis.
Dažniausiai daromos klaidos rūšiuojant stiklo atliekas
Neretai dužę veidrodžiai, langai, perdegusios elektros lemputės ir kiti daiktai, kurių gamybai naudojama stiklo žaliava, yra rūšiuojami kaip stiklo atliekos, tačiau – tai klaida: ne kiekvieną produktą galima mesti į šiai medžiagai skirtą konteinerį. Langų ir automobilių stiklai, stiklo paketai, šiltadaržių stiklas, armuoto bei paprasto stiklo lakštai nėra tinkami perdirbti (jie gaminami iš kitokių medžiagų nei įprasti stikliniai buteliai ar stiklainiai), taigi negali būti išmetami kartu su stiklo pakuotėmis. Tai yra statybinės atliekos: jos tvarkomos atskirai, taikant kitokias perdirbimo technologijas. Šių atliekų negalima palikti prie stiklui skirtų konteinerių: būtina pristatyti į stambiųjų atliekų tvarkymo aikštelę arba iškviesti įmonę, teikiančią atliekų išvežimo paslaugą.
Perdegusios elektros lemputės priskiriamos elektronikai, todėl negali būti išmetamos į buitinių šiukšlių ar stiklui skirtų atliekų konteinerį. Tai yra pavojingos atliekos dėl jose esančio nedidelio, tačiau kenksmingo žmonių sveikatai, gyvsidabrio kiekio – garuodamas jis patenka į aplinką. Lemputes reikia rūšiuoti atskirai ir pristatyti į elektronikos atliekų surinkimo vietas: paprastai tai galima padaryti prekybos centruose.
Stiklui skirtuose konteineriuose neretai pasitaiko ir stiklinės taros, užterštos įvairiais dažais bei kenksmingomis statybų atliekomis. Toks sudužęs indas gali užteršti visą konteinerį ar sulieti atliekų išvežimo automobilyje jau esančias atliekas – jos taps netinkamos perdirbti. Geriausia stiklinę tarą su dažais ar kitomis cheminėmis medžiagomis atiduoti į stambiųjų atliekų surinkimo aikšteles.
Kai pakuotės yra sudarytos iš skirtingų žaliavų mišinio, pavyzdžiui, stiklo ir plastiko (tarkime, rutulinis dezodorantas), reikia įvertinti, kuri medžiaga vyrauja: jei atskirti žaliavų neišeina, būtina mesti į tą konteinerį, kurios yra daugiau.
Stikliniai žvakių įdėklai, esant galimybei, turi būti išmetami į šalia kapinių įrengtus konteinerius stiklui rūšiuoti. Tik svarbu prisiminti, kad prieš išmetant stiklinį (kaip ir plastikinį) žvakės įdėklą, reikia pašalinti vaško likučius, t. y. išimti nesudegusį žvakės turinį ir nuimti metalinius dangtelius.
Stiklo rūšiavimas
Mesti į stiklo atliekų konteinerius:
Butelius
Kitą stiklo tarą
Stiklainius be dangtelių
Stiklo pakuočių duženas ir šukes

Nemesti į stiklui skirtus konteinerius – reikia vežti į stambiųjų atliekų aikštelę:
Veidrodžius
Porcelianą
Krištolą
Keramiką
Dezinfekcinių priemonių butelius
Visų tipų el. lemputes
TV ekranus
Namų langų stiklų paketus
Automobilių stiklus
Armuotą stiklą bei stiklo lakštus
Dažais ir tepalais užterštas stiklo pakuotes (pavojingas atliekas)
Išmetant stiklines pakuotes svarbu žinoti:
Pakuočių plauti nebūtina – užtenka išpilti skysčius.
Nulupti etikečių – nereikia.
El. lemputes ir kitą įrangą galima priduoti specialiuose jų surinkimo punktuose.
Dažniausiai naudojami ženklai perdirbamiems stiklo gaminiams žymėti

Keli patarimai dėl metalo pakuočių rūšiavimo
Metalo pakuočių nėra daug, todėl specialių konteinerių joms dažniausiai nebūna. Šias atliekas reikia mesti į plastikui arba stiklui skirtą konteinerį (svarbu žiūrėti ant konteinerių išvardintus į juos metamų atliekų sąrašus). 

Rūšiuojamos metalo atliekos: metalinės pakuotės (konservų dėžutės, skardinės nuo gėrimų, metaliniai dangteliai).

Nerūšiuojamos metalo atliekos: dažų ir aerozoliniai flakonai, antifrizo, tepalų pakuotės ir kitos taros nuo pavojingų cheminių medžiagų. Jas reikia vežti į stambiųjų atliekų surinkimo aikštelę.

Svarbiausia taisyklė rūšiuojant visų tipų atliekas: reikia įvertinti ar tai pakuotė, ar iš tos žaliavos pagamintas pats produktas. Rūšiavimo konteineriai yra skirti pakuočių atliekoms! Suprantame, kad jų rūšiavimas turi niuansų, kartais lengva suklysti. Tačiau skubame jus nuraminti: surinktos antrinės žaliavos pirmiausia yra gabenamos į perrūšiavimo centrus. Iš ten dar kartą išrūšiuotos ir jau apdoroti tinkamos atliekos vežamos į perdirbimo gamyklas, kuriose randasi žaliava naujiems produktams gaminti. Perdirbti netinkamos atliekos yra naudojamos energijai išgauti, o pavojingos atliekos bei tos, kurių niekaip kitaip negalima panaudoti dar kartą, patenka į sąvartynus. Visada, turint klausimų apie pakuočių atliekų rūšiavimą, atsakymus galima pasitikrinti mūsų interneto tinklalapyje www.gamtosateitis.lt – taip ilgainiui rūšiavimo konteineriai bus pilni tik teisingai surūšiuotų atliekų. 

Į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles gyventojai gali atvežti: smulkias statybos ir griovimo atliekas, automobilių padangas, makulatūrą, plastiko, stiklo atliekas, nenaudojamą buitinę techniką (televizorius, šaldytuvus, virykles ir kt. įrangą), baldus.

Taip pat pavojingas atliekas: akumuliatorius ir galvaninius elementus, gyvsidabrio lempas, dažų, lakų, tirpiklių atliekas ir jų tarą, asbesto ir kt.

Buityje susidarančių atliekų kiekiai nemokamai priimami  į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles iš tame rajone nekilnojamąjį turtą valdančių fizinių asmenų. 

Pažymime, kad iš juridinių asmenų atliekos į  atliekų priėmimo ir laikino saugojimo aikštelę nepriimamos. Aikštelėje taip pat nepriimamos transporto priemonių atliekos – automobilių apdailos dalys, bamperiai ir pan.
Nemokamai priimamų atliekų sąrašas.
Nuo 2025 m. vasario 4 d. priimamų buityje susidarančių atliekų, viršijančių nemokamai iš gyventojų į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles kiekius, tvarkymo ir svėrimo paslaugos įkainių sąrašas čia

Didelių gabaritų atliekas galima vežti į:
Ignalinos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę adresu: Švenčionių g. 31, Ignalina;
Ignalinos DGAS aikštelė

Kaniūkų didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę adresu: Partizanų g. 23, Kaniūkų k., Dūkšto sen., Ignalinos r.
Kaniūkų DGAS aikštelė

Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse yra priimamos šios bioskaidžios atliekos:

želdynų karpymo atliekos, nukritę lapai, nupjauta žolė;
gėlės, piktžolės;
vaisių, daržovių atliekos;
medžio žievė, pjuvenos, drožlės, skiedros;
smulkios medžių, krūmų genėjimo šakos.
Žaliąsias atliekas vežti adresu: Agarinio g. 15, Ignalina. Prieš vežant atliekas į aikštelės rekomenduojame susisiekti su aikštelės darbuotojais.

Ignalinos ŽA aikštelė